Įstaigos veiklą reglamentuojančių įstatymų ir teisės aktų sąrašas

Socialinės globos teikimą reglamentuojantys teisės aktai:
1. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas (aktuali dokumento redakcija 2019-01-01)
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 583 “Dėl mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašo patvirtinimo” (aktuali dokumento redakcija 2018-01-01)
3. Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika, patvirtinta  Lietuvos Vyriausybės nutarimu 2006 m. spalio 10 d. nutarimu  Nr. 978 (aktuali suvestinė dokumento redakcija 2016-04-27 )
4. Asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikio nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašas, patvirtintas  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d.  įsakymu Nr. A1-94(aktuali suvestinė dokumento redakcija 2016-04-27)
5. Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93  (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. A1-290 redakcija)
6. Socialinės globos normų aprašas, patvirtintas  Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro  2007 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. A1-46 (aktuali suvestinė dokumento redakcija 2019-03-14)
7. Trumpalaikės socialinės globos teikimo valstybės socialinės globos įstaigose tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro  2012 m. birželio 21 d. įsakymu  Nr. A1-295 (aktuali suvestinė dokumento redakcija 2012-11-23)

Sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojantys teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymas (aktuali suvestinė dokumento redakcija 2019-05-01)
2. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (aktuali suvestinė dokumento redakcija  2019-05-01)
„Suaugusių asmenų stacionarios socialinės globos įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“  Lietuvos higienos normą HN 125:2011, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro  2011 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. V-133

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRO Į S A K Y M A SDĖL KAI KURIŲ SOCIALINEI PARAMAI GAUTI REIKALINGŲ FORMŲ
PATVIRTINIMO 2005 m. birželio 27 d. Nr. A1-183Vilnius Atsižvelgdama į Socialinės paramos informacinės sistemos
poreikius: 1. Tvirtinu socialinei paramai gauti reikalingas blankų
formas (pridedama):1.1. Šeimos duomenų socialinei paramai – SP-1 formą; 1.2. Asmens ir jo šeimos narių priskyrimo socialinei grupei
– SP-2 formą; 1.3. Prašymo-paraiškos piniginei socialinei paramai – SP-3
formą; 1.4. Prašymo išmokai – SP-4 formą; 1.5. Prašymo laidojimo pašalpai – SP-5 formą; 1.6. Prašymo šalpos išmokai – SP-6 formą; 1.7. Prašymo transporto išlaidų kompensacijai ir specialiojo
lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijai
– SP-7 formą; 1.8. Prašymo-paraiškos socialinėms paslaugoms ir
specialiosios pagalbos priemonėms – SP-8 formą; 1.9. Sprendimo dėl socialinių paslaugų ir specialiosios
pagalbos priemonių asmeniui skyrimo – SP-9 formą. 2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d. LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ N U T A R I M A SDĖL MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠO
PATVIRTINIMO 2006 m. birželio 14 d. Nr. 583Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų
įstatymo (Žin., 2006, Nr. 17-589) 36 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos
Respublikos Vyriausybė nutaria: 1. Patvirtinti Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos
aprašą (pridedama). 2. Nustatyti, kad:2.1. Pagal šį nutarimą nustatomas mokėjimo už socialines
paslaugas dydis asmenims, pradėjusiems gauti socialines paslaugas po 2006 m.
liepos 1 dienos. 2.2. Asmenys, pradėję gauti socialinės paslaugas iki 2006 m.
liepos 1 d., už socialines paslaugas moka pagal Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 1998 m. sausio 29 d. nutarimą Nr. 111 „Dėl Apmokėjimo už socialines
paslaugas principų ir tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 12-278), išskyrus
tuos atvejus, kai jiems nustatytas mokėjimo už socialines paslaugas dydis yra
didesnis už nustatytąjį pagal šiuo nutarimu patvirtintą Mokėjimo už socialines
paslaugas tvarkos aprašą. 3. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 dienos. L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS,L. E. FINANSŲ MINISTRO PAREIGAS,L. E. SOCIALINĖS APSAUGOS IRDARBO MINISTRO PAREIGAS ZIGMANTAS BALČYTIS PATVIRTINTALietuvos Respublikos Vyriausybės2006 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 583 MOKĖJIMO UŽ SOCIALINES PASLAUGAS TVARKOS APRAŠAS I. BENDROSIOS NUOSTATOS 1. Mokėjimo už socialines paslaugas tvarkos aprašas (toliau
vadinama – šis Aprašas) reglamentuoja asmens (šeimos) mokėjimo už socialines
paslaugas dydžių nustatymą, pagalbos pinigų mokėjimą, asmens (šeimos narių)
finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimą. 2. Šis Aprašas taikomas mokėjimui už tas socialines
paslaugas, kurias planuoja, skiria, kurių poreikį asmeniui (šeimai) nustato
savivaldybė ir kurių teikimas finansuojamas iš savivaldybės biudžeto ar
savivaldybės biudžetui skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto
specialiųjų tikslinių dotacijų socialinėms paslaugoms organizuoti. Už kitas
privačiai ar papildomai asmens (šeimos) pageidavimu teikiamas socialines
paslaugas mokama paslaugas gaunančio asmens (jam atstovaujančio) ir socialinių
paslaugų įstaigos tarpusavio susitarimu. 3. Vadovaudamasi šiuo Aprašu, kiekviena savivaldybė
patvirtina savivaldybės gyventojų mokėjimo už tam tikrų rūšių socialines
paslaugas tvarką, išsamiai nustatančią mokėjimo dydžius, atleidimo nuo mokėjimo
už socialines paslaugas sąlygas ir atvejus, pagalbos pinigų mokėjimo
savivaldybės gyventojams atvejus, finansinių galimybių vertinimą ir kitas
sąlygas. Savivaldybės gyventojų mokėjimo už socialines paslaugas tvarka turi
būti viešai skelbiama. 4. Konkretų asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas
dydį nustato savivaldybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių
paslaugų įstatymu (Žin., 2006, Nr. 17-589), šiuo Aprašu ir kitais teisės
aktais. 5. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis asmeniui (šeimai)
nustatomas individualiai, atsižvelgiant į asmens (šeimos narių) finansines
galimybes mokėti už socialines paslaugas ir asmeniui (šeimai) teikiamų
socialinių paslaugų rūšį. Socialines paslaugas, jų turinį pagal socialinių
paslaugų rūšis apibrėžia Socialinių paslaugų katalogas, patvirtintas socialinės
apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 (Žin.,
2006, Nr. 43-1570). 6. Asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydis
negali būti didesnis už asmeniui (šeimai) teikiamų socialinių paslaugų kainą. 7. Mokėjimo už socialines paslaugas dydis gali būti
nustatytas tik pinigine išraiška. 8. Asmens (šeimos) ir savivaldybės tarpusavio teisės ir
pareigos, susijusios su asmens (šeimos) mokėjimu už socialines paslaugas,
nustatomos rašytine socialines paslaugas gaunančio asmens (vieno iš suaugusių
šeimos narių) ar jo globėjo (rūpintojo) ir savivaldybės sutartimi. Sutartyje
privalo būti nustatyti konkretūs asmens (šeimos) mokėjimo už socialines
paslaugas dydžiai pinigine išraiška ir mokėjimo tvarka. 9. Lėšos, gautos už socialines paslaugas, apskaitomos ir
naudojamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės
aktais. 10. Šiame Apraše vartojamos sąvokos:Finansinių galimybių vertinimas – asmens (šeimos narių)
finansinių galimybių mokėti už socialines paslaugas vertinimo procedūra,
apimanti asmens (šeimos) pajamų, turto įvertinimą. Prie finansinių galimybių
vertinimo priskiriamas ir mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių nustatymas.Mokėjimo už socialines paslaugas šaltiniai – asmens (šeimos)
pajamos, turtas, išreikštas pinigais, arba asmens suaugusių vaikų, kitų
suinteresuotų asmenų piniginės lėšos, kurios asmenų, savivaldybės ir paslaugų
gavėjo susitarimu naudojamos sutartyje numatyto asmens (šeimos) mokėjimo dydžio
teikiamoms socialinių paslaugų išlaidoms apmokėti.Socialinės paslaugos kaina – socialinių paslaugų įstaigos
tvirtinama socialinės paslaugos teikimo vienam paslaugos gavėjui per atitinkamą
laikotarpį išlaidų pinigine išraiška suma.Šeimos nariai – sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys
arba vienas iš tėvų ir jų (jo) vaikai (įvaikiai) iki 18 metų. Į šeimos sudėtį
taip pat įskaitomi nedirbantys, nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai
negyvenantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, besimokantys dieninėse bendrojo
lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose,
taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų
pačių metų rugsėjo 1 dienos. Vaikai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka nustatyta
globa ar rūpyba, šeimos nariams nepriskiriami.Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18
metų asmuo.Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos
Respublikos socialinių paslaugų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas
sąvokas. II. MOKĖJIMAS UŽ BENDRĄSIAS SOCIALINES PASLAUGAS 11. Mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas dydis
apskaičiuojamas savivaldybės institucijos nustatyta tvarka. 12. Informavimo, konsultavimo, tarpininkavimo ir atstovavimo
paslaugos teikiamos nemokamai. 13. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka
gaunančiam socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos (vidutinės
šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už valstybės remiamų
pajamų trigubą dydį, visos bendrosios socialinės paslaugos teikiamos nemokamai. 14. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už
bendrąsias socialines paslaugas dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos,
tenkančios vienam šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už
valstybės remiamų pajamų trigubą dydį. 15. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo
mokėjimo už bendrąsias socialines paslaugas. III. MOKĖJIMAS UŽ SOCIALINĘ PRIEŽIŪRĄ 16. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis nustatomas
atsižvelgiant į asmens (šeimos) pajamas. 17. Mokėjimo už socialinę priežiūrą dydis asmeniui neturi
viršyti 20 procentų asmens pajamų. 18. Tais atvejais, kai socialinė priežiūra teikiama šeimai,
mokėjimo dydis neturi viršyti 20 procentų šeimos pajamų. 19. Savivaldybė turi teisę nustatyti, kad krizių atvejais,
kai asmuo (šeima) patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba kyla grėsmė jo
fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, socialinė priežiūra 7
pirmąsias kalendorines dienas teikiama nemokamai. 20. Asmeniui (šeimai), teisės aktų nustatyta tvarka
gaunančiam (-iai) socialinę pašalpą, arba asmeniui (šeimai), kurio pajamos
(vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam šeimos nariui) mažesnės už
valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, socialinė priežiūra teikiama nemokamai. 21. Atskaičius nustatytą asmens (šeimos) mokėjimo už
socialinę priežiūrą dalį, asmens (vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam
šeimos nariui) mėnesio pajamos negali likti mažesnės už valstybės remiamų
pajamų trigubą dydį. 22. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį (šeimą) nuo
mokėjimo už socialinę priežiūrą. IV. PAGALBOS PINIGŲ MOKĖJIMAS 23. Tam tikrais savivaldybės nustatytais atvejais, kai
bendrąsias socialines paslaugas ir socialinę priežiūrą asmeniui (šeimai)
veiksmingiau organizuoti pinigais, šios paslaugos gali būti keičiamos į
piniginę išmoką – pagalbos pinigus. 24. Pagalbos pinigai skiriami asmeniui (šeimai) susimokėti
už pagalbą, savo pobūdžiu analogišką bendrosioms socialinėms paslaugoms ar
socialinei priežiūrai, kurią asmeniui (šeimai) gali suteikti kiti asmenys. 25. Socialinės paslaugos gali būti keičiamos į pagalbos
pinigus tik asmens (šeimos) sutikimu. 26. Pagalbos pinigų naudojimą pagal paskirtį prižiūri ir
kontroliuoja savivaldybės institucija. 27. Nustačius, kad pagalbos pinigai naudojami ne pagal
paskirtį, savivaldybė turi nutraukti pagalbos pinigų mokėjimą asmeniui (šeimai)
ir pagalbos pinigus pakeisti į bendrąsias socialines paslaugas ar socialinę
priežiūrą, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis. 28. Pagalbos pinigų suma negali būti didesnė už socialinių
paslaugų, kurioms nustatytas asmens (šeimos) poreikis, kainą. V. MOKĖJIMAS UŽ DIENOS SOCIALINĘ GLOBĄ 29. Mokėjimo už dienos socialinę globą dydis nustatomas
atsižvelgiant į asmens pajamas. 30. Vieno gyvenančio asmens mokėjimo už vieną kalendorinį
mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20 procentų asmens
pajamų. 31. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos
nariui neviršija valstybės remiamų pajamų trigubo dydžio, mokėjimo už vieną
kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 20
procentų asmens pajamų. 32. Asmens, gyvenančio šeimoje, kurios pajamos vienam šeimos
nariui viršija valstybės remiamų pajamų trigubą dydį, mokėjimo už vieną
kalendorinį mėnesį teikiamą dienos socialinę globą dydis neturi viršyti 50
procentų asmens pajamų. 33. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį
teikiamą dienos socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos dienos
socialinės globos trukmei. Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas dienos socialinę
globą namuose, maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už dienos socialinę globą dydis
mažinamas maitinimosi išlaidų pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas
paros maistinių medžiagų ir energijos normas dalimi. 34. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už
dienos socialinę globą. VI. MOKĖJIMAS UŽ TRUMPALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ 35. Mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas
atsižvelgiant į asmens pajamas. 36. Asmens mokėjimo už vieną kalendorinį mėnesį teikiamą
trumpalaikę socialinę globą dydis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų.
Tais atvejais, kai asmuo, gaudamas trumpalaikę socialinę globą namuose ar
laikino gyvenimo namuose (pvz., nakvynės namuose, krizių centruose ir kitur),
maitinasi savo lėšomis, mokėjimo už trumpalaikę socialinę globą dydis mažinamas
maitinimosi išlaidų pagal teisės aktų nustatytas rekomenduojamas paros
maistinių medžiagų ir energijos normas dalimi. 37. Mokėjimo už trumpiau nei vieną kalendorinį mėnesį
teikiamą trumpalaikę socialinę globą dydis nustatomas proporcingai teikiamos
trumpalaikės socialinės globos trukmei. 38. Savivaldybė turi teisę nustatyti, kad krizių atvejais,
kai socialinės rizikos suaugęs asmuo patiria fizinį ar psichologinį smurtą arba
kyla grėsmė jo fiziniam ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei,
trumpalaikė socialinė globa 30 kalendorinių dienų teikiama nemokamai. 39. Trumpalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos
vaikui ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai. 40. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už
trumpalaikę socialinę globą. VII. MOKĖJIMAS UŽ ILGALAIKĘ SOCIALINĘ GLOBĄ 41. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą dydis nustatomas
atsižvelgiant į asmens pajamas ir turtą. 42. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam
asmeniui dydis per mėnesį neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų, jeigu
asmens turto vertė mažesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą
turto vertės normatyvą. 43. Jeigu suaugusio asmens turto vertė didesnė už jo
gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už
ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu
procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. 44. Mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą vaikui su negalia
dydis nustatomas neatsižvelgiant į asmens turtą ir neturi viršyti 80 procentų
vaiko pajamų. 45. Ilgalaikė socialinė globa likusiam be tėvų globos vaikui
ir socialinės rizikos vaikui teikiama nemokamai. 46. Asmenys, laikinai teisės aktų nustatyta tvarka išvykę iš
ilgalaikę socialinę globą teikiančios socialinių paslaugų įstaigos, už išvykimo
laiką moka 30 procentų jiems nustatyto mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą
dydžio. 47. Savivaldybė turi teisę atleisti asmenį nuo mokėjimo už
ilgalaikę socialinę globą. VIII. ASMENS (ŠEIMOS NARIŲ) FINANSINIŲ GALIMYBIŲ VERTINIMAS 48. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės mokėti už
socialines paslaugas negali turėti įtakos asmens (šeimos) galimybėms gauti
socialines paslaugas, kurių poreikis asmeniui (šeimai) nustatytas. 49. Pageidaujantis gauti socialines paslaugas asmuo (vienas
iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti
informaciją apie asmens (šeimos) pajamas. 50. Ilgalaikę socialinę globą pageidaujantis gauti asmuo ar
jo globėjas (rūpintojas) turi pateikti informaciją apie asmens pajamas ir
turimą turtą. 51. Informaciją apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą
asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikia
kartu su prašymu-paraiška skirti socialines paslaugas. 52. Informacija apie asmens (šeimos) pajamas ir asmens turtą
pateikiama raštu – pildomas prašymas-paraiška suteikti socialines paslaugas,
kuriame nurodomi asmens duomenys, jo (šeimos narių) veiklos pobūdis ir kita
finansinėms galimybėms mokėti už socialines paslaugas įvertinti būtina
informacija. 53. Prašymo-paraiškos formą tvirtina socialinės apsaugos ir
darbo ministras. 54. Asmens (šeimos narių) finansines galimybes mokėti už
socialines paslaugas vertina asmens (šeimos) gyvenamosios vietos savivaldybė,
kuri nustato asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį. 55. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės vertinamos
tuo pačiu metu, kuriuo nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikis. 56. Išskirtiniais atvejais, kai socialinės paslaugos
asmeniui (šeimai) skiriamos siekiant išvengti grėsmės asmens (šeimos) fiziniam
ar emociniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, savivaldybė turi teisę finansines
galimybes vertinti po to, kai nustatomas asmens (šeimos) socialinių paslaugų
poreikis ir jam skiriamos socialinės paslaugos. 57. Tais atvejais, kai finansinių galimybių vertinimas apima
ir asmens turto vertinimą ir šis vertinimas atliekamas vėliau, negu pradedamos
teikti socialinės paslaugos, asmeniui mokėjimo už socialines paslaugas dydis
skaičiuojamas ir už praėjusio laikotarpio suteiktas socialines paslaugas. 58. Asmens (šeimos narių), teisės aktų nustatyta tvarka
gaunančio (-ių) socialinę pašalpą, finansinės galimybės nevertinamos. 59. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės gali būti
nevertinamos savivaldybės patvirtintais atleidimo nuo mokėjimo už socialines
paslaugas atvejais ir sąlygomis. 60. Asmens (šeimos narių) finansinės galimybės nevertinamos,
kai asmuo (šeima) sutinka mokėti visą socialinių paslaugų kainą. 61. Bendrųjų socialinių paslaugų reikalingo asmens (šeimos
narių) finansinės galimybės nevertinamos, išskyrus tuos atvejus, kai asmuo
(šeima) nesutinka su savivaldybės nustatytu mokėjimo už bendrąsias paslaugas
dydžiu ir pageidauja šias paslaugas gauti nemokamai. 62. Lietuvos Respublikos juridiniai ir fiziniai asmenys
pageidaujančių gauti socialines paslaugas asmenų (jų suaugusių šeimos narių) ar
jų globėjų (rūpintojų) arba socialines paslaugas organizuojančių ar teikiančių
institucijų ar įstaigų prašymu per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo parengia
ir išduoda pažymas apie asmens (šeimos) gaunamas pajamas arba turimą turtą. 63. Valstybės ir savivaldybių įmonės, įstaigos ir
organizacijos savivaldybių prašymu turi parengti ir pateikti joms informaciją,
susijusią su asmens (šeimų narių) finansinių galimybių mokėti už socialines
paslaugas vertinimu. 64. Savivaldybė užtikrina asmens (šeimos narių) pateiktų
duomenų konfidencialumą teisės aktų nustatyta tvarka. 65. Socialiniai darbuotojai, nustatantys asmens (šeimos)
socialinių paslaugų poreikį, konsultuoja asmenis (šeimos narius) finansinių
galimybių vertinimo, mokėjimo už socialines paslaugas šaltinių parinkimo
klausimais ir jiems tarpininkauja. 66. Socialines paslaugas gaunantis asmuo (vienas iš
suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas (rūpintojas) privalo pranešti
savivaldybei apie asmens (šeimos) pajamų, asmens turto pokyčius per šių
paslaugų gavimo laiką. 67. Savivaldybė, gavusi informaciją apie asmens (šeimos)
pajamų pokyčius per socialinių paslaugų gavimo laiką, finansines galimybes iš
naujo įvertina ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo minėtosios informacijos
gavimo. 68. Savivaldybė, gavusi informaciją apie jau gaunančio
ilgalaikę socialinę globą asmens turto pokyčius, finansines jo galimybes iš
naujo įvertina ne vėliau kaip per vienerius metus nuo minėtosios informacijos
gavimo. 69. Savivaldybė turi teisę asmens (šeimos), gaunančio (-ios)
socialines paslaugas, finansines galimybes iš naujo vertinti savo ar socialines
paslaugas asmeniui (šeimai) teikiančios socialinių paslaugų įstaigos
iniciatyva. IX. ASMENS (ŠEIMOS) PAJAMOS IR JŲ APSKAIČIAVIMAS 70. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už
socialines paslaugas, į asmens pajamas įskaitoma:70.1. su darbo ar tarnybos santykiais susijusios pajamos; 70.2. individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios
įmonės apmokestinto pelno; 70.3. individualios veiklos pajamos, gautos verčiantis
veikla pagal verslo liudijimą; 70.4. pajamos iš žemės ūkio veiklos; 70.5. išmokos žemės ūkio veiklai; 70.6. pensijos ir (ar) pensijų išmokos: valstybinė
socialinio draudimo pensija, valstybinė pensija, kompensacija už ypatingas
darbo sąlygas, valstybinė signataro renta, valstybinė signataro našlių ir
našlaičių renta, artistų renta (kompensacinė išmoka teatrų ir koncertinių
įstaigų kūrybiniams darbuotojams), profesoriaus emerito mėnesinė išmoka, kitos
išmokos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar Lietuvos
Respublikos valstybės biudžeto lėšų; pensijų išmokos, gaunamos pagal Lietuvos
Respublikos pensijų kaupimo įstatymą (Žin., 2003, Nr. 75-3472) ir Lietuvos
Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą (Žin., 1999, Nr.
55-1765; 2003, Nr. 75-3473); užsienio valstybių pensijos; 70.7. valstybinės šalpos išmokos (išskyrus slaugos ar
priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kai teikiamos bendrosios
socialinės paslaugos, socialinė priežiūra), mokamos pagal Lietuvos Respublikos
valstybinių šalpos išmokų įstatymą (Žin., 1994, Nr. 96-1873; 2005, Nr.
71-2556); 70.8. motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa; 70.9. nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos pagal
Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą (Žin., 2004, Nr.
4-26); 70.10. palūkanos; 70.11. dividendai; 70.12. vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal
Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 74-2262); 70.13. turto nuomos pajamos; 70.14. netekto darbingumo periodinės kompensacijos, mokamos
pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų
socialinio draudimo įstatymą (Žin., 1999, Nr. 110-3207; 2003, Nr. 114-5114)
arba Lietuvos Respublikos žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar
susirgimų profesine liga laikinąjį įstatymą (Žin., 1997, Nr. 67-1656); 70.15. žalos atlyginimo periodinės išmokos, mokamos pagal
Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. 71. Šio Aprašo 70 punkte nurodytos pajamos imamos po to, kai
apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir išskaitomos valstybinio socialinio
draudimo įmokos. 72. Pajamas, numatytas šio Aprašo 70.1–70.5 ir 70.9–70.15
punktuose, nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas
(rūpintojas) prašyme-paraiškoje skirti socialines paslaugas. 73. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos
narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė
gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų
teisingumą. 74. Duomenis apie šio Aprašo 70.6 ir 70.8 punktuose
nurodytas pajamas savivaldybė gauna iš atitinkamas išmokas mokančių institucijų
ar įstaigų pagal asmens duomenų teikimo sutartis. Jeigu tokių sutarčių
savivaldybės administracija nesudariusi, duomenys gaunami (surenkami) iš
pateiktų pažymų. 75. Duomenis apie šio Aprašo 70.7 punkte nurodytas pajamas
nurodo savivaldybė. 76. Skaičiuojant asmens pajamas, imamos vidutinės 3
paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių pajamos,
nurodytos šio Aprašo 70.1–70.15 punktuose. 77. Skaičiuojant šeimos pajamas, imamos visų šeimos narių
vidutinės 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių
pajamos, nurodytos šio Aprašo 70.1–70.6 punktuose. 78. Skaičiuojant vienam šeimos nariui tenkančias pajamas,
kai socialinės paslaugos teikiamos šeimoje gyvenančiam asmeniui, vidutinės šio
asmens 3 paskutinių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo mėnesių
pajamos ir visų šeimos narių 3 mėnesių pajamos dalijamos iš visų šeimos narių
skaičiaus. 79. Jeigu asmens (šeimos) pajamos tą mėnesį, nuo kurio
pradėtos gauti socialinės paslaugos, palyginti su praėjusiais 3 mėnesiais,
pasikeitė, asmens (šeimos) pajamos per mėnesį apskaičiuojamos pagal to mėnesio
pajamas. 80. Apskaičiuotas darbo užmokestis, užmokestis už prastovas
ne dėl darbuotojo kaltės ir užmokestis už kasmetines atostogas, pensijos,
pensijų išmokos, šalpos išmokos, nedarbo, motinystės ir motinystės (tėvystės)
pašalpos, taip pat kitos kas mėnesį gaunamos pajamos įskaitomos į pajamas tų
mėnesių, už kuriuos jos paskirtos. 81. Vaiko išlaikymo periodinės išmokos, mokamos pagal
Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, įskaitomos į pajamas tų mėnesių, per
kuriuos jos išmokėtos. 82. Pajamos iš žemės ūkio veiklos nustatomos tik tada, kai
yra šios veiklos apskaitos dokumentai. X. ASMENS TURTAS IR JO VERTINIMAS 83. Asmens turtas vertinamas tik tais atvejais, kai asmens
pajamų nepakanka sumokėti už ilgalaikę socialinę globą. 84. Nustatant asmens finansines galimybes mokėti už
ilgalaikę socialinę globą, įskaitomas šis asmens nuosavybės teise turimas ar
per praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo
turėtas turtas:84.1. statiniai (įskaitant nebaigtus statyti statinius); 84.2. privalomos registruoti transporto priemonės; 84.3. privaloma registruoti žemės ūkio technika; 84.4. žemė (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių
žemę); 84.5. akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai
popieriai; 84.6. piniginės lėšos. 85. Asmens turimo arba turėto turto vertė nustatoma
sumuojant visą šio Aprašo 84 punkte nurodytą turtą. 86. Tais atvejais, kai vertinamas turtas, turėtas per
praėjusius 12 mėnesių iki kreipimosi dėl socialinių paslaugų skyrimo, bet šio
kreipimosi metu pakeistas į kitą kurį nors šio Aprašo 84 punkte nurodytą turtą,
sumuojant visą 84 punkte nurodytą turtą, šis turtas apskaitomas tik vieną
kartą. 87. Tais atvejais, kai asmeniui šio Aprašo 84 punkte
nurodytas turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, į asmens
turtą įskaitoma jam tenkanti šio turto dalis. 88. Tais atvejais, kai asmuo gyvena su šeima ir šios šeimos
gyvenamoji patalpa yra jo nuosavybės teise turimas turtas, šios patalpos į
asmens turtą neįskaitomos. 89. Duomenis apie asmens turimus statinius (įskaitant
nebaigtus statyti) ir žemę (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių)
savivaldybė gauna iš valstybės įmonės Registrų centro pagal duomenų apie
gyventojų turimą nekilnojamąjį turtą teikimo–gavimo sutartį, kurią sudaro
savivaldybės institucija su valstybės įmone Registrų centru. 90. Statinių (įskaitant nebaigtus statyti statinius) ir
žemės (įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių žemę) vidutinę rinkos vertę
tvirtina komisija privalomam registruoti turtui įvertinti pagal kiekvienų metų
vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. vidutinę
nekilnojamojo turto rinkos vertę miestuose, miesteliuose ir kaimuose. 91. Informaciją apie privalomų registruoti transporto
priemonių ir privalomos registruoti žemės ūkio technikos, turimų akcijų,
obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių vertę bei pinigines lėšas
nurodo pats asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas
(rūpintojas) prašyme-paraiškoje suteikti socialines paslaugas. Prie
prašymo-paraiškos pridedami turimi šio turto įsigijimą patvirtinantys
dokumentai (pirkimo, pirkimo–pardavimo, dovanojimo sutartys, paveldėjimo
dokumentų kopijos ir kita). 92. Kilus įtarimui, kad asmuo (vienas iš suaugusių šeimos
narių) ar jo globėjas (rūpintojas) pateikė neteisingus duomenis, savivaldybė
gali pareikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių pateiktų duomenų
teisingumą. 93. Akcijų, obligacijų, vekselių ir kitų vertybinių popierių
vertė įskaitoma į viso turto vertės sumą, jeigu jų bendra vertė viršija 2000
litų. Piniginės lėšos, turimos bankuose bei kitose kredito įstaigose ir ne
bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, gautos (negrąžintos) paskolos,
kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos į viso turimo turto
vertę įskaitomos, jeigu kiekvienos jų suma viršija 2000 litų. 94. Turto normatyvas asmeniui – 12 kv. metrų būsto
naudingojo ploto. 95. Turto vertės normatyvas nustatomas turto normatyvą
dauginant iš asmens gyvenamosios vietos vidutinės nekilnojamojo turto rinkos
vertės. 96. Turto vertės normatyvui nustatyti taikomos kiekvienų
metų vasario 1 d., gegužės 1 d., rugpjūčio 1 d. ir lapkričio 1 d. komisijos
privalomam registruoti turtui įvertinti tvirtinamos vidutinės nekilnojamojo
turto rinkos kainos Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei rajonuose
(be savivaldybių centrų) piniginei socialinei paramai mažas pajamas gaunančioms
šeimoms gauti.